Daug kas jau yra pasipasakojęs savo istoriją, bet kasdien mūsų vis daugėja

kazkas paliko krepsi prie musu sodo

Mano dėdė rado du naujagimius katinėlius išmestus gatvėje,pasiėmė.Vienas nabagas neišgyveno.O kitą paaugino ir įsiūlė man.Taip ir įsigijau savo Skipaliutį.

Na o aš Gogolį tiesiog eidama į turgų pirkti bulvių nusipirkau Tiesa teko grįžti namo pasiimti pinigų, bet kadangi netoli turgaus gyvenau tai paprasta tai buvo. O Iolanta pries du mėnesius parsivežiau iš Estijos

Sėdėjau Vilniuj TV bokšte per savo gimtadienį, kai paskambino drauge iš pajūrio pasveikint ir sako: "Gal nori katytės, ką tik gimė?" Aš padėkojau, bet atsisakiau, nes neplanavau jokio augintinio turėt. Kai grįžau namo, ta mintis manęs neapleido ir jau po mėnesio ta katytė buvo pas mane Štai jau tuoj 7 metai bus, kai ji su manim

Pirmasis katinas, kuri auginau namie - Kycius - irgi atsirado neplanuotai niekad nesam tureje namuose katino (tik kieme). Aplankiau drauge, kuri is kaimyno parsinese kaciuka ir nusprende ji auginti. Taciau jos mama eme priestarauti, nes pries tai turejo kalyte ir norejo vel suniuko, o ne katino. jei butu buvus katyte - dar sutiktu, bet kaciukas buvo visiskai nenorimas. As ji pamaciau ir iskart isimylejau. Na ir parsinesiau namo - kas bus, tas bus po keliu savaiciu ejom su ta pacia drauge pas mane i svecius. Buvo jau tamsu ir kazkas pradejo snareti, toks jausmas, kad kazkas mus seka, bet nieko nesimato. Truputi nejauku pasudare. Bet praejus i platesne vieta, kur nebebuvo krumu ir medziu, pastebejom, kad mus seka mazas mazas kaciukas lygiai toks pat juodas tik mazdaug menesiu ar dviem mazesnis uz maniski. Drauge ji parsinese as mane, nuprause, visa vakara laike rankose (maniskis nepatenkintas vis bumpteldavo jam per galvyte su letena). O veliau parsinese namo ir iki siol ji augina

O MAN TAI MANISKI AGARA DRAUGAS PADOVANOJO GIMTADIENIO PROGA
AS JAU SENIAI NOREJAU REXIUKO, TAI IR GAVAU DOVANU

idomiai su musu katineliu isejo... kazkada atklydo pre musu buto duru labai zavus katinelis, panasus i siamo veisles kaciuka. esu siek tiek prietaringa, todel neleidau vyrui jo ismesti lauk. kadangi jis buvo nieko pries, priglaudem ta vargsiuka... deja, po savaites jis nudvese... priezastis buvo neaiski... bet as taip pripratau prie gyvuno, kad pati pradejau ieskoti, kas galetu uzimti ano kaciuko vieta. padaviau skelbima, kazkas i ji atsiliepe... atsiunte nuotraukas... dabartinis musu augintinis patiko mums is karto, kaip sakoma, meile is pirmo zvilgsnio specialiai vaziavom is Vilniaus i Kauna jo pasimti ir dabar dziaugiames puikiausiu pasaulyje katinu

Prie musu darbo gyvena koki dvidesimt katinu, mano mama juos maitina. Viena is kaciu atsivede labai grazu kaciuka, as is kart ji isimylejau. Bet namie turejom siamo kate, todel vis susilaikydavau ji parsinesti namo. Viena diena katinukas pasirode iskabinta akyte, ciaudintis. Buvo spalio pabaiga. Mano sirdis neislaike. Parsinesiau ji namo, visa seima turejo sutikti su mano sprendimu, jau toks jis vargsiukas buvo. Palasinom vaistukus i akyte, pagydem nuo persalimo, dabar visai sveikas ir linksmas kaciukas. Kai praejusi kova mire musu Shela, jis buvo tikra paguoda.

Prie musu darbo gyvena koki dvidesimt katinu, mano mama juos maitina. Viena is kaciu atsivede labai grazu kaciuka, as is kart ji isimylejau. Bet namie turejom siamo kate, todel vis susilaikydavau ji parsinesti namo. Viena diena katinukas pasirode iskabinta akyte, ciaudintis. Buvo spalio pabaiga. Mano sirdis neislaike. Parsinesiau ji namo, visa seima turejo sutikti su mano sprendimu, jau toks jis vargsiukas buvo. Palasinom vaistukus i akyte, pagydem nuo persalimo, dabar visai sveikas ir linksmas kaciukas. Kai praejusi kova mire musu Shela, jis buvo tikra paguoda.
O nuo mirė katukas?

Plauciu uzdegimas, taip sake veterinaras. Didziule trauma buvo visai seimai.

Užuojauta... O rašei, kad iškabinta akytė, o paskui išgijo. Tai turi jis tą akytę? Tik šiaip sužalota buvo? Gal ne taip supratau, nes maniau, kad visai be akytės buvo

Aš senokai varvinau seilę į kates, mūsiškis paskutinis katinas prieš kelis metus išėjo ir negrįžo (panos + kova už teritoriją + nebe jaunystė). Ir pamačiau vienam forume siūlomą benamį kačiuką - pamačiau nuotrauką ir įsimylėjau, buvo juodas kaip mūsų ankstesnis kicius dar parašė, kad jis pasiutęs, mėgsta dūkt, ko gero ir medžiot, tvarkingas, naudojasi dėžute na ir pasiryžau - sakys/nesakys ką namiškiai, bet parsinešiu Ir parsinešiau kadangi buvo prieštaraujančių, ketinau laikyti labiausiai savo kambary ir vedžiot lauke su pavadėliu, bet tie prieštaraujantys išleido iš kambario, pripratino gyvent visame name, lakstyt po visą sodą, ir dabar turiu puikų kailiniuotą žadintuvą, medžiojantį viską, kas juda Pas vet išaiškėjo kad katytė, dabar jau beveik metukų ponia - vis dar tokia pat padykus ir atkakli, kaip kačiukystėj

Aš Niurką irgi slėpiau savo kambary, nes po Kyciaus tėvai pasakė - taškas, jokių katinų namie. Ir labai tyliai ji tam kambary gyveno, jei nebūtų pastebėję, kad ėmėme tempti kraiką ir maistą, dėžutė kažkur prapuolė ir tt, net neįtartų Kai pasakiau, kad turim, tėvai pasakė: "tai jau žinom, nu tai parodyk"

Aš Niurką irgi slėpiau savo kambary, nes po Kyciaus tėvai pasakė - taškas, jokių katinų namie. Ir labai tyliai ji tam kambary gyveno, jei nebūtų pastebėję, kad ėmėme tempti kraiką ir maistą, dėžutė kažkur prapuolė ir tt, net neįtartų Kai pasakiau, kad turim, tėvai pasakė: "tai jau žinom, nu tai parodyk"
Na tėvai yra tėvai savo vaikus pažįsta. Dabar kogero linksma prisiminti šią istoriją.

Mhm. Tiesiog prieš tai buvęs katinas mėgo "šventinti" kampus. Na ir buvo uždrausta turėti gyvūnų šituose namuose (namai ne mūsų, tai reik atsižvelgt ir į šeimininkų nuomonę)

Užuojauta... O rašei, kad iškabinta akytė, o paskui išgijo. Tai turi jis tą akytę? Tik šiaip sužalota buvo? Gal ne taip supratau, nes maniau, kad visai be akytės buvo
Mes galvojom, kad bus blogai su ta akyte, labai jau baisiai atrode, kai parsivezem, bet susitvarke, matyt, nebuvo giliai suzeista.

Džiaugiuosi

Mhm. Tiesiog prieš tai buvęs katinas mėgo "šventinti" kampus. Na ir buvo uždrausta turėti gyvūnų šituose namuose (namai ne mūsų, tai reik atsižvelgt ir į šeimininkų nuomonę)
Būna katinų, kurie nešventina nei kampų nei konors kitko Bet žinok, kad jis toks bus. Vieną katiną žinau - jis mano Iolantos tėvelis Vincentas

Musu katinai pas mus atsirado po ilgu paiesku internete.Sios veisles kaciu nera daug Lietuvoje,tai teko panarsyti po interneto gelmes. abu parsivezeme is Lenkijos.Viena vezemes 1000km kita 500km. Bet jie to vetri!!! Tai nerealus katinai.Mieli,meilus,supratingi,norintys bendrauti Bet manau,kad kiekvienas katinas savo seimininkui yra pats paciausias

Mhm. Tiesiog prieš tai buvęs katinas mėgo "šventinti" kampus. Na ir buvo uždrausta turėti gyvūnų šituose namuose (namai ne mūsų, tai reik atsižvelgt ir į šeimininkų nuomonę) Būna katinų, kurie nešventina nei kampų nei konors kitko Bet žinok, kad jis toks bus. Vieną katiną žinau - jis mano Iolantos tėvelis Vincentas

Po kastracijos apsiramino