Taigi, baigėsi mano kantrybė, sumąsčiau pasiskųsti šeimininkais. Įsivaizduojat, pradėjo peles atiminėt ir paleidinėt? Po to aš pusę valandos turiu knistis, jog išsiaiškinčiau, kad jau nėra jos. Ir dar priekaištai - atseit todėl, kad parsinešus cypinu, o ne ėdu... o ką man daryt, jei šiandien jau tris suėdžiau ir šiuo metu ketvirtos nenoriu? parnešu ryte pusryčiams pelyčių, tai tie bjaurybės neėda, tokią gerą mėsą palieka... aš jiems net galvą iš karto atkandu, kad galėtų paragaut. O aš juk tiek daug neįveikiu, ypač jei kokia riebesnė... Sakiau, nepatinka gal negyvos, atnešiau gyvų. Nevalgė. Išmetė po savaitės, kai smirdėt pradėjo.
Dabar jau išmokau, jei susirandu kokią, kai būnu alkana, net nerodau jiems... nešuos ir ėdu. O jei dar koks žvirbliukas, varnėnas ar alksninukas... niam niam, tik kelios plunksnytės lieka. O už šitus dar ir bara... ką jie supranta, kur šilta mėsytė, o kur iš šaldytuvo ar į sausiaką supresuota...
O gal kas pusryčiams norėtų gyvų ar šviežiai papjautų pelyčių? Mielai pasidalinsiu, pagavimo ir/ar papjovimo laiko garantija 4-6 ryto tik susitarkit su šeimininkais, kad atvežtų